Čia Atlanto vandenyno skalaujami paplūdimiai maišosi kartu su jaukiomis miestų gatvelėmis, o įspūdinguosius Atlaso kalnus keičia auksinio smėlio pustoma Sacharos dykuma. Čia beprotiškai kaitina saulė, vėjas maloniai svaigina, o vietiniai gyventojai yra be galo draugiški bei paslaugūs. Taip, galvojate teisingai, tai – Marokas.

Ši šalis dažnai yra laikoma viena egzotiškiausių šalių visame Afrikos žemyne ir tikrai ne veltui – užburiančios dykumų platybės bei oazės, Atlaso kalnai, spalvingi bei ryškūs miestai, kvapni virtuvė, svaiginantys skoniai… Tik čia galima išvysti besileidžiančios saulės fone einančią kupranugarių virtinę ar naktį kalnuose sutikti laužą kurenančius piemenis.

Unikali Maroko gamta stebina savo skirtingumu – pievas bekeičiančios dykynės bei didžiausia pasaulyje smėlio dykuma, miškai, daugybė krioklių, tarpeklių, uolų bei atšiaurių kalnų masyvų, išsidėsčiusių po visą šalies teritoriją. O visa tai papildo žavingi Maroko miestai, kuriuose susilieja senamiesčio šurmulys, vietiniai amatai bei egzotiškas Islamo paveldas. Marakešas, Agadiras, Kasablanka, Fesas ir kiti miestai sugeba sužavėti net ir visko mačiusius keliautojus. 

Islamas Maroką pasiekė jau VII a., tačiau jo įtaka išaugo tik XVI a. To pasekoje, Maroke galite išvysti pasigėrėjimą keliančią islamišką architektūrą ir spalvotas bei kruopščiai nugludintas interjero detales. Tačiau, yra išlikusių ir senosios – berberų – kultūros fragmentų, kurios atstovai yra žinomi kaip gyvulių augintojai, kilę iš Atlaso kalnų. Šios kultūros tradicijas galite pastebėti tiek mažesniuose miesteliuose, tiek didžiuosiuose miestuose ar vietos prekyvietėse apžiūrinėdami namo planuojamas vežti lauktuves.

Nors į Maroką galima keliauti ir ieškant ramių bei sėslių atostogų, norint iš tiesų pažinti šalies kultūrą bei pajusti tikrąją Maroko dvasią, yra privalu vykti su kelionine kuprine ant pečių, pasivažinėti vietiniais traukiniais, pasiklysti magiškose miestų gatvelėse bei išragauti tradicinės virtuvės patiekalus. 

Kviečiame iš arčiau susipažinti su šiuo ypatingu kraštu bei daugiau sužinoti apie savitą Maroko kultūrą ir tradicijas.

Pavadinimo reikšmė 

Marokas arabų kalba reiškia “Vakarų karalystė” (Al-Mamlaka al-Maghribiya). Be šio pavadinimo, plačiai naudojamas ir Al Maghrib, kurio reikšmė yra “Vakarai”. Tačiau istorikai šią šalį sutarę vadinti Al Maghrib al Aqsá (Tolimieji Vakarai), jog Maroką atskirtų nuo istorinio regiono Magrebo (Maghrib), kuris apima Tunisą, Alžyrą, Maroką ir iš dalies Libiją bei Mauritaniją. Maroko pavadinimas kilo iš buvusios sostinės Marakešo pavadinimo. Berberų kalboje Murakush reiškia “Dievo Žemė”, o turkiškas Maroko pavadinimas kilęs nuo Feso miesto.

Kalba

Marokas turi dvi valstybines kalbas: arabų ir berberų. Šalyje plačiai naudojama Maroko arabų kalba – Daridža, kurios fonologijai ir leksikai turėjo įtakos berberų (Rifo, Atlaso, Vidurio Maroko) kalbos. Taip pat, daugelis marokiečių supranta prancūziškai, kadangi ši kalba yra dėstoma mokyklose kaip pirmoji ir pagrindinė užsienio kalba. Tuo tarpu šiaurinėje šalies dalyje vietomis suprantama ispaniškai. 

Be to, anglų kalba taip pat įgauna populiarumą jaunesnių žmonių tarpe ir yra plačiai naudojama pagrindinėse turistinėse vietose. Tačiau, kelių pagrindinių frazių arabų kalba mokėjimas jums tikrai pravers kelionėje, o tokiu būdu taip pat parodysite pagarbą vietinei kultūrai.

Gyventojai ir religija

Dauguma Maroko gyventojų yra arabų ir berberų kilmės, tačiau tikrųjų arabų Maroke yra mažai, nebent suarabėję berberai. Maroko berberai yra skirstomi į gentis, iš kurių svarbiausios yra Rifo berberų gentis, gyvenanti Rifo kalnuose, šilhai, gyvenantys pietiniuose Atlaso šlaituose bei Suso slėnyje ir Vidurio Atlaso berberai, gyvenantys pačiuose Atlaso kalnuose. Taip pat yra nedidelės žydų, ispanų, prancūzų bei kitų emigrantų bendruomenės. 

Kalbant apie religiją, 98,9 % Maroko gyventojų yra musulmonai, išpažįstantys sunitinę islamo atšaką. Islamas yra šios šalies valstybinė religija. Taip pat čia gyvena keli tūkstančiai šiitų (imigrantų iš Libano ir Irako).

Iš esmės, religija Maroke pasiskirsto taip: musulmonai-sunitai, krikščionys (0,9%, daugiausia katalikų) ir judėjai (0,2%). Tiesa, maždaug trečdalis Maroko gyventojų savęs nesieja su jokia islamo atšaka. 

Maroke yra švenčiamos kelios reikšmingos šventės, susijusios su Islamo tikėjimu. Tai – šventasis musulmonų mėnuo Ramadanas bei aukojimo šventė Eid-Al-Adha, atkartojanti Abraomo auką Dievui. Kadangi abi šios šventės yra itin svarbios vietos gyventojams, patartina apie jas žinoti šiek tiek daugiau, jog būtų galima išvengti tam tikrų nepatogumų ar nesusipratimų keliaujant po Maroką Ramadano ar Eid-Al-Adha švenčių metu. 

Ramadanas

Ramadano mėnuo tęsiasi 29-30 dienų ir yra didžiausias įvykis Maroko kalendoriuje, kurio metu musulmonai badauja dienos metu, o badavimą nutraukia tik nusileidus saulei. Niekas, įskaitant vandenį ir cigaretes, neturėtų būti vartojama nuo aušros iki saulėlydžio. Taigi, šiuo laikotarpiu daugelis restoranų dienos metu gali būti uždaryti (išskyrus tuos, kurie yra skirti konkrečiai turistams), o gyvenimas šalyje ypač sulėtėja. 

Šiuo metu tikintieji susilaiko nuo maisto, gėrimų, rūkymo, seksualinių santykių ir nuodėmingo elgesio, kuris gali pakenkti laukiamam pasninkavimo atpildui, bandymui išsivalyti save bei padidinti savo Taqwa (gerus darbus ir samonę). Tikima, jog dvasinis atlygis (Thawab) už pasninkavimą Ramadano metu padvigubėja, kuomet tikintieji kartu atsiduoda salatui (maldos būdu), skaito Koraną bei atlieka labdaringus darbus.

Badavimo pradžioje ir pabaigoje yra valgomi du patiekalai. Valgis, valgomas anksti ryte prieš aušros maldą, yra vadinamas Sudhoor arba Sehri. Tuo tarpu valgis, valgomas badavimo pabaigoje po saulėlydžio, vadinamas Iftar. Nors Suhoor dažnai būna privatūs, Iftar metu būdingas kur kas didesnis socialinis susibūrimas. Jo metu šeimos ir draugai kartu renkasi į namus, o pagal vietines tradicijas ir pageidavimus yra ruošiami įvairūs saldūs ir pikantiški patiekalai bei skanūs desertai.

Nepaisant to, keliavimas Ramadano metu yra visiškai įmanomas. Ne musulmonams apribojimai nėra taikomi, tačiau reikėtų susilaikyti nuo valgymo, gėrimo ir rūkymo viešose vietose, kadangi tai laikoma itin nepagarbiu gestu. Be to, alkoholio vartojimas turistams nėra uždraustas Ramadano metu – galima rasti keletą restoranų ar barų, tiekiančių alkoholį. Jo taip pat galima įsigyti prekybos centre, tačiau tik tuo atveju, jeigu parodysite savo pasą parduotuvės darbuotojams, kadangi musulmonams draudžiama pirkti ir vartoti alkoholį viso Ramadano metu.

Mėnesio pabaigoje yra švenčiama Eid-Al-Adha šventė, kurios metu praktiškai viskas užsidaro maždaug savaitę, o visi vietos gyventojai keliauja namo pas šeimas ir gimines. Jeigu ruošiatės keliauti į Maroką būtent per Ramadaną, rekomenduojame peržvelgti šį gidą: https://en.wikivoyage.org/wiki/Travelling_during_Ramadan

Eid-Al-Adha

Ši šventė, skirta atšvęsti Ramadano pabaigą, yra viena iš linksmiausių metų švenčių musulmonams. Nors Ramadano metu būti musulmoniškoje šalyje gali būti sudėtinga, Eid-Al-Adha, kuri paprastai švenčiama tris dienas, yra puikus metas lankytis musulmoniškose šalyse, ypač jeigu turite vietinių draugų, kurie jus kviečia švęsti kartu. Kiekviena musulmoniškojo pasaulio šalis ir regionas turi skirtingus, savitus patiekalus kuriuos ruošia Eid-Al-Adha metu.

Daugelis šalių turi savo sveikinimus vietinėje kalboje, naudojamus specialiai šventės metu, tačiau vienas sveikinimas, naudojamas visur yra arabų “Eid Mubarak”, reiškiantis “Palaimintas Eidas” arba “Laimingos Eido dienos”. Jeigu ruošiatės keliauti po Maroką šios šventės metu, nesikuklinkite sakyti šio sveikinimo sutiktiems musulmonams arba atsakyti tuo pačiu, sulaukę pasveikinimo pirmieji.

Taip pat, Eid-Al-Adha šventės metu dažnai dovanojamos dovanos vaikams, draugams ir artimiesiems. Dauguma žmonių pirmąją šventės dieną renkasi švęsti namuose su šeima bei lankant gimines ir artimus draugus, tačiau vakare dauguma traukia į restoranus, taigi jie būna ypač pilni. Dauguma turgaviečių ir vietos prekyviečių būna uždaryti šias tris šventės dienas, o kiti verslai ar paslaugų teikimo vietos gali būti uždarytos ilgesniam laikotarpiui (maždaug savaitę laiko).

Be to, net ir ne musulmoniškose šalyse dažnai galima pasimėgauti kai kuriais šios šventės aspektais. Beveik kiekvienas restoranas, kuris specializuojasi patiekalų iš musulmoniškų regionų ar halal patiekalų tiekimu, šiai šventei paruošia ką nors ypatingo, o kadangi tai yra daroma daugiau dėl bendruomenės ir šventinės atmosferos, galima tikėtis tikrai geros kokybės bei paruošimo. 

Marokiškoji kultūra

Maroko kultūra yra ypatinga tuo, jog joje susijungia berberiškoji ir arabiškoji kultūros kartu su ispaniškos, prancūziškos ir afrikietiškos kultūros prieskoniais. Šiame krašte civilizacija klesti jau keletą tūkstantmečių, kurie be abejonės turėjo įtakos šiandieninės kultūros raidai. Buvusi Al Andalūzija paliko Marokui maurišką architektūrą – monumentalius, arkinius, gausiai zeližu dekoruotus pastatus. Tokių statinių gausu senuosiuose Maroko miestuose – Rabate, Fese, Marakeše ir t.t. Tuo tarpu Maroko pakrančių miestuose (Ifranas, Savira, Sidi Ifnis) galima rasti kolonijinės ir vietinės architektūros mišinį, kadangi šie miestai praeityje dažnai buvo įvairių Europos valstybių kolonijos. 

Kalbant apie tradicinę Maroko muziką, ją sudaro keletas stilių. Tai – berberų muzika, šaabi muzika (vestuvių bei pramoginė), gnava muzika (mistinė, gyventojų, kilusių iš Vakarų Afrikos), malhunas muzika (išsivysčiusi iš klasikinės Andalūzijos krašto muzikos) bei sufijų muzika (mistinė, skirta sukelti ekstazės pojūčiui). Tuo tarpu šiuolaikinės muzikos sferoje yra populiari arabiška pop muzika, hiphopas, rokas bei fusion.

Marokiečių virtuvė

Maroko virtuvės šaknys kyla iš vietinės berberų virtuvės, kuri čia egzistavo nuo seniausių laikų. Vėliau, jai stiprią įtaką padarė Islamo tradicijos, kurios ypač sustiprėjo XII a., kada į Maroką iš Bagdado persikėlė daug pabėgėlių, atnešusių savitus receptus. Nors vėliau Azijoje šie receptai išnyko, Maroko virtuvėje jie prigijo ir yra išsaugoti iki šių dienų. Vienas iš šių receptų ypatumų – gausus vaisių, tokių kaip abrikosai ar razinos, naudojimas kartu su mėsa. Maroko virtuvės savitumą taip pat suformavo ir iš Ispanijos bei kitų Viduržemio šalių plūdusios pabėgėlių bangos. 

Kaip ir kultūra, Maroko virtuvė kvepia egzotika. Ji yra ypatinga dėl patiekalų įvairovės, gaminimo subtilybių bei valgymo tradicijų. Joje naudojama daug daržovių, citrusinių vaisių, patiekalai gardinami geltonaisiais bei raudonaisiais padažais, gardinami druskoje fermentuotomis citrinomis. Vienas iš Maroko virtuvės išskirtinumų – gamyboje naudojamas arganų aliejus, kuris, nors ir brangus, kartais pakeičia alyvuogių aliejų. Taip pat naudojama nemažai įvairių prieskonių: cinamonas, ciberžolė, imbieras, kmynai, mairūnas, anyžiai, kalendra, sezamas ir t.t.

Vienas iš populiariausių Maroko virtuvės valgių yra, be abejonės, kuskusas. Tai virtos kvietinės kruopos, dažnai pagardintos džiovintais vaisiais ir riešutais. Šios kruopos kartu su duona yra patiekiamos prie pagrindinių patiekalų. Kitas ypač mėgstamas patiekalas Maroke – tadžinas. Tai troškinys, gaminamas iš mėsos, daržovių ir prieskonių bei troškinamas bent kelias valandas specialiame moliniame puode. Maroko virtuvė taip pat pasižymi ypač saldžiais patiekalais, kurie dažniausiai yra gaminami iš kvietinės tešlos, verdamos riebaluose, o vėliau mirkomos meduje arba cukraus sirupe. Be to, Maroko virtuvė neįsivaizduojama be mėtų arbatos, kuri susijusi su labai savita arbatos ceremonija – Atai. Jos metu verdama žalioji arbata su mėta ir daug cukraus. Tuomet, ji yra pilama iš specialaus arbatinuko pusės metro aukštyje, jog susidarytų putos. Ši arbata patiekiama valgio pabaigoje. 

Svarbu paminėti, jog delikatesinis Maroko virtuvės maistas yra gaminamas ne restoranuose, o vietinių gyventojų namuose. Taip pat, čia yra labai populiarios gatvės užkandinės, kurias tikrai verta išbandyti.

Jeigu dar nesate aplankę Maroko, net neabejojame, jog po šio straipsnio jis tikrai atsiras Jūsų planuojamų kelionių sąraše. Šios šalies unikalumas, spalvos ir atmosfera be abejonės užburs, ko pasekoje norėsite grižti dar ir dar…

Gera žinia, jog į Maroką greitu metu galėsite nuvykti kartu su Gamtos Pėdsakų kolektyvu. Apie organizuojmas keliones plačiau skaitykite čia: https://gamtosturas.lt/organizuojamos_keliones/